Savait? Lietuvoje. Spaudos ap?valga (vasario 25 d.)
Savait?s prad?ioje dienra?tis bernardinai.lt paskelb? pokalb? su kunigu Robertu Urbonavi?iumi, kur? Gav?nios proga kalbino ?urnalistas Vytautas Markevi?ius. Pokalbio pabaigoje kunigas buvo papra?ytas pasisakyti ir d?l daugel? ?moni? sukr?tusios ?inios apie galimus kai kuri? Ba?ny?ios tarn? nusi?engimus, piktnaud?iavim? pasitik?jimu ir galia:
?Lietuvoje ?ie skandalai sklando jau keleri metai. Visuotin?je Ba?ny?ioje j? pagaus?jo nuo popie?iaus Benedikto pontifikato prad?ios. I? vienos pus?s, tai n?ra malonu man, kaip Ba?ny?ios nariui, kaip kunigui. I? kitos pus?s – tas i??jimas ? vie?um? yra gerai, nes bus galima tas ?sisen?jusias problemas spr?sti. O kai viskas u?daryta, tylu, tai tas blogis ir tarpsta. Norint i?gyti, reikia ?inoti, nuo ko susirgai.“ – kalb?jo kunigas Robertas Urbonavi?ius.
Tel?i? vyskupijos kurija informuoja apie 2024 m. vasario 22 d. vyskupo Vincento Borisevi?iaus kunig? seminarijoje ?vykus? kunig? ir ?ios vyskupijos centr? darbuotoj? susitikim?. ? susirinkusiuosius kreip?si Pasaulinio popie?iaus maldos tinklo koordinatorius Lietuvoje kunigas j?zuitas Mindaugas Malinauskas, paragin?s aktyviai skatinti tikin?iuosius melstis popie?iaus intencijomis.
Susirinkusiesiems buvo pristatyta ir Katechetikos centro veikla, aptarta pad?tis ?vietimo ?staigose, tikybos pamok? lankomumas, rengimas sakramentams. Taip pat kalb?ta apie parapijose veikian?ias maldos grupeles, ba?nytinius chorus ir kitas kataliki?kas organizacijas. Kunigai pasid?iaug? i?augusiu patarnautoj? skai?iumi ir gausiomis Alfa kurso grupel?mis. Taip pat buvo pasidalinta rūpes?iu d?l ret?jan?i? kunig? gret?, suma??jusio priiman?i?j? Santuokos bei Krik?to sakramentus skai?iaus. Susirinkime taip pat buvo aptarta Tel?i? vyskupijos Carito, ?eimos ir Jaunimo centr? veikla.
Vasario 22 d. kunig? konferencija ?vyko ir Kaune. Apie tai prane?a Kauno arkivyskupijos informacijos taryba. Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Ba?ny?ios bendradarbiavimui su valstybe civilin?s saugos klausimais. Su dvasininkais susitiko Prie?gaisrin?s apsaugos ir gelb?jimo departamento, Kauno Prie?gaisrin?s gelb?jimo valdybos, Civilin?s saugos skyriaus vadovai bei arkivyskupijos teritorijoje esan?i? savivaldybi? parengties pareigūnai.
Antrojoje konferencijos dalyje kalb?jo LVK delegatas u?sienio katalik? sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas. ?Ba?ny?iai rūpi u?sienyje gyvenantys lietuviai katalikai. Jie turi tur?ti galimyb? melstis savo kalba, ja reik?ti tik?jim?“, – kalb?jo arkivyskupas, v?liau su d?kingumu atsiliep?s apie bendruomen?ms nuolat patarnaujan?ius ar kelet? kart? per metus patarnauti i? Lietuvos atvykstan?ius kunigus, taip pat ir kit? tautybi? kunigus, pramokusius lietuvi?kai.
?i? savait? dienos ?vies? i?vydo ir pirmasis ?i? met? ?urnalo ?Kelion?“ numeris. Redakcijos palyd?jimo skiltyje redaktor? sesuo Faustina Elena Andrulyt? SF ra?o: ?Apie k? ?i ?Kelion?“? Ko gero, daugiausiai ji kalba apie vilties ?vies?, pergalin?i? tamsumas. O kalb?ti apie j? labiausiai norisi tuomet, kai aplink sutemos tir?tos. Danguje vilties nereik?s, anei tik?jimo. I? trij? did?i?j? dorybi? liks tik viena. Ta?iau ?iandien mums, esantiems pakeliui, keliaujantiems per sl?nius ir naktis, viltis vis dar labai reikalinga.“
Atsinaujinusio dizaino ?urnale skaitytojai tur?s prog? i? ar?iau pa?inti nuolatin? ?Kelion?s“ autor? seser? Ligit? Ryli?kyt? SJE, gyvenime derinan?i? medik?s, teolog?s ir d?stytojos pa?aukim?. Pokalbio metu ji atsiliep? ir apie taikos vilt? kar? varginamame ?i? dien? pasaulyje, apie tai, k? istoriniame kontekste rei?kia susitaikinimas, atgaila, atleidimas:
??inoma, pirmiausia reikia rasti būd?, kaip sustabdyti blog?, tik po to m?styti apie tai, kokie ?ingsniai reikalingi, kad susitaikinimas tapt? ?manomas. Svarbu suprasti ir tai, kad susitaikinimas niekada n?ra vienos pus?s reikalas, bet abiej?: kai yra ?vyk?s nusikaltimas, viena pus? atleid?ia, o kita atgailauja. Taigi, tik tuomet, kai konfliktas baigiasi, galima galvoti apie ?ingsnius susitaikinimo link, bet ne tada, kai krinta bombos. ?inoma, jei viena pus? atleid?ia, bet kita neatgailauja, susitaikymas ne?vyksta. Kartais mes skubame duoti i?ri?im? be atgailos... Kita vertus supranti, kad ?ird? atleidimui turi prad?ti ruo?ti jau dabar. Istorijoje ker?to ciklai nutrūksta tik d?l to, kad ka?kas suranda j?g? atleisti. Ta?iau ne u?glostant, ne paneigiant kalt?. Atleidimas gali tapti moralinio protesto forma, kaip atleidimas, kuris kvie?ia atgailai ir pastato nusikalt?l? jo nusikaltimo akivaizdoje“, – primena sesuo Ligita Ryli?kyt? SJE pokalbyje, kuris yra skelbiamas naujausiame ?urnalo ?Kelion?“ numeryje.
Pareng? Giedrius Tama?evi?ius