Palaimintasis kardinolas Eduardo Pironio
Ilgame?io Romos kurijos nario, Pasaulini? jaunimo dien? (PJD) architektu vadinamo E. Pironio (1920–1998) beatifikacijai keli? atv?r? 2006 m. Argentinoje ?vyk?s stebuklas – nepilname?io berniuko staigus ir visi?kas pagijimas. Pusantr? met? Juanas Manuelis nety?ia ?kv?p? nuoding? chemini? med?iag?, sunkiai susirgo ir buvo mirties pavojuje. S?mon?s netek?s vaikas pagijo po to, kai jo t?vai kelias dienas kar?tai meld? Dievo tarno E. Pironio u?tarimo. Jie kreip?si ? ?? Dievo tarn? perskait? klebono i?platint? E. Pironio dvasin? testament?. Pagijimo ?vyk? i?tyr? ?vent?j? skelbimo dikasterija Romoje, tuomet popie?ius ?. m. lapkri?io 8 d. patvirtino dikasterijos i?vadas d?l vaiko stebuklingo pagijimo.
E. Pironio, migrant? i? Italijos Giuseppe’?s ir Enricos Buttazzoni dvide?imt antrasis vaikas, gim? 1920 m. gruod?io 3 d. Buenos Airi? provincijos Nueve de Julio mieste. 1943 m. ??ventintas kunigu Luchano bazilikoje ir 1964 m. toje pa?ioje Marijos ?ventov?je – La Platos vyskupu augziliaru, E. Pironio i?gars?jo kaip teologas, veiksmingai prisid?j?s prie posusirinkimin?s vizijos kūrimo Lotyn? Amerikos Ba?ny?ioje, ypa? per 1968 m. Medeline ?vykus? ?emyno vyskup? konferencij? (CELAM) suva?iavim?. E. Pironio dalyvavo pirmosiose Vatikano II Susirinkimo sesijose kaip patar?jas ir paskutin?se dviejose sesijose kaip Susirinkimo t?vas. I?rinktas CELAM generaliniu sekretoriumi, paskui pirmininku, siek? ?gyvendinti Medelino suva?iavimo gaires d?l Ba?ny?ios, tarnaujan?ios vargstantiems. 1974 m. popie?iaus ?v. Pauliaus VI kvietimu vadovavo Romos kurijos gav?nios rekolekcijoms, o po met? buvo paskirtas Romos kurijos nariu, vadovavo Vienuolij? kongregacijai, v?liau Pasaulie?i? tarybai, rūpinosi nauj?j? ba?nytini? s?jūd?i? formacijos gairi? apibr??imu ir PJD organizavimu kartu su ?v. Jonu Pauliumi II. 77 m. kardinolas mir? Vatikane po ilgos ligos, jo ?emi?ki palaikai i?ve?ti ? gimtin? ir palaidoti Luchano ?v?. M. Marijos bazilikoje.
Anot vyskupo Carloso Malfos, Chascomuso vyskupijos ganytojo Argentinoje ir palaimintojo buvusio sekretoriaus La Platoje, E. Pironio dvelk? ?ventumu – bendravimas su juo ?adino nor? būti geresniu ir paprastesniu. Jis buvo labai dvasingas, ?mogi?kas ir pasiaukoj?s Dievui. Vyskupas primin? E. Pironio mokym?, jog krik??ioni?kas dvasingumas ?manomas tik vienu būdu: visi?ku sekimu Evangelija. Palaimintasis kardinolas savo u?daviniu Romos kurijoje laik? ne tiek spr?sti problemas, kiek atverti tikrus evangelinius kelius. Jis grind? dvasingum? kristologiniu Velyk? sl?piniu ir mariologiniu pamaldumu, pastar?j? puosel?jo savo motinos pavyzd?iu. Pasak pal. E. Pironio, būti i?tikimam Evangelijai rei?kia gyventi ir bendrauti pagal velykinio sl?pinio d?iaugsm?. Jis vis? savo egzistencij? laik? Luchano ?v?. Mergel?s stebuklu, lyd?jusiu j? nuo pat gimimo. Kardinolas, dabar palaimintasis, pasakodavo, kad medikai persp?jo jo motin?, kad daugiau negimdyt? po dvide?imt pirmojo vaiko, nes per didelis pavojus jos gyvybei. Ta?iau moteris dvide?imt antrojo vaiko gimim? pamald?iai paved? Luchano Marijos u?tarimui. E. Pironio buvo paskutinis t?v? ?eimos vaikas.
Mirusio 77 met? kardinolo E. Pironio ?emi?kus palaikus 1998 m. Buenos Airi? oro uoste pasitiko tuometinis Argentinos sostin?s augziliaras vyskupas J. M. Bergoglio – dabar popie?ius Pranci?kus. 2008 m. jis apie palaimint?j? E. Pironio pasidalijo tokiomis dvasin?mis ??valgomis: ?Jis per savo gil? nuolankum? atverdavo ?ventumo panoram?, atverdavo horizontus, bet niekam niekuomet neu?verdavo dur?. Jis rodydavo nepaprast? kantryb?, tokiu būdu per j? atsispind?davo Dievo meil? mums“. (SAK / Pope)
