Link?jimas Prancūzijos seminaristams: kliaukit?s ne presti?u, o artumu ?mon?ms
Vis? Prancūzijos seminarist? susitikime Pary?iaus vyskupijoje buvo laukiama apie 600 jaunuoli? ir vyr?, kurie ?iuo metu rengiasi kunigi?kajai tarnystei 24 seminarijose, bei 200 juos lydin?i? ugdytoj?. Pagal trij? dien? trukm?s program?, susitikimo Prancūzijos sostin?je pagrindiniai momentai yra tokie: pirm?j? dien? – bendra tikin?i?j? ir seminarist? adoracijos valanda 24 Pary?iaus parapijose, po to – mi?parai. Antr?j? dien? – maldos bud?jimas u? kunigi?kus pa?aukimus garsiojoje Monmartro ?v?. J?zaus ?irdies (Sacré-Coeur) bazilikoje. Gruod?io 3-?j?, paskutin? susitikimo dien?, numatytos bendros Mi?ios Pary?iaus ?v. Sulpicijaus ba?ny?ioje, vienoje i? did?iausi? mieste. ?i? Mi?i? ?ventimui vadovaus kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as, Marselio arkivyskupas.
?D?iaugiuosi, brangūs Prancūzijos seminaristai, gal?damas kreiptis ? jus jūs? susitikimo proga ir perduoti jums ?iltus link?jimus, kuriuos popie?ius Pranci?kus skiria kiekvienam i? jūs?, atsimindamas jus savo maldoje. Jis d?koja u? i?skirtin? kvietim?, kur? Vie?pats skyr? jums, i?sirink?s i? daugyb?s kit?, labai pamil?s jus. Jis taip pat d?koja u? dr?s? atsak?, kuriuo atsiliep?te ? ?? kvietim?. I? ties? yra pagrindas d?koti, tik?tis ir d?iaugtis matant, kad daug jaun? ir apyjauni? ?moni? i?dr?sta su tik?jimo dosnumu ir dr?sa, nepaisydami sunki? laik?, su kuriais susiduria mūs? Ba?ny?ios ir sekuliarizuotos Vakar? visuomen?s, sekti paskui Vie?pat? per tarnavim? jam, broliams bei seserims“, – popie?iaus vardu ra?oma kardinolo P. Parolino lai?ke seminarist? susitikimo dalyviams Pary?iuje ir priduriama: – ?Tod?l sakau jums: a?iū! A?iū, kad dovanojate d?iaugsm? ir vilt? Prancūzijos Ba?ny?iai, kuri jūs? laukia ir kuriai jūs? reikia. O jai jūs? reikia tam, kad gal?tum?te būti tuo, kuo kunigas tur?t? būti, kuo jis visada buvo ir kuo jis visada bus pagal dievi?k?j? vali?: ?Autoriteto, kuriuo Kristus kuria, ?ventina ir valdo savo Kūn?, dalininku“ (Presbyterorum ordinis, 2)“. Tokiu dalininku tampama vis labiau supana??jant su Kristumi, gyvenant ir elgiantis kaip jis, kaip ypatingai i?ry?k?ja Eucharistin?s aukos metu. To dalis yra ir celibato pasirinkimas – papras?iausiai tod?l, kad ir J?zus buvo. O ?io pasirinkimo i?takos yra labiau mistin?s, nei teologin?s – ?kas gali, tesupranta“, pa?ymi Vie?pats (?r. Mt 19, 12).
Apie kunigus ?iandien girdime ?vairi? dalyk?. Da?nai kunigo figūra yra i?kraipoma, nuvertinama. D?l to nereik?t? i?sig?sti: niekas negali pakeisti kunigyst?s prigimties. Gali kisti tik jos i?rai?ka, atsi?velgiant ? dabartin? visuomen? ir pa?aukim? kriz?. Vienas i? ?i? visuomenini? poky?i? Prancūzijoje yra tas, kad ba?nytin?s institucijos ir kunigo vaidmuo nebepripa??stami. Didelio skai?iaus ?moni? akyse kunigai prarado presti??, bet kok? savaimin? autoritet? ir, deja, yra susitep?. Nebegalima pasikliauti ?iuo autoritetu, jei norime būti i?girsti ir pasiekti sutiktus ?mones. Vienintelis ?manomas kelias eiti pirmyn vykdant nauj?j? evangelizacij? ir pad?ti ?mon?ms sutikti I?ganytoj?, yra, kaip pa?ymi ir pra?o popie?ius Pranci?kus, sielovadinio artumo, atjautos, nuolankumo, davimo veltui, kantryb?s, ?velnumo, paprastumo ir neturto stiliaus praktikavimas. Popie?iaus ?od?iais, ganytojas turi kvep?ti savo avimis ir eiti kartu su jomis. Tai leis kunigui paliesti ?irdis, laim?ti pasitik?jim? ir pad?ti pa?inti Krist?. Toks stilius, ?inoma, n?ra naujiena ir daugyb? ?vent? kunig? praeityje j? praktikavo, bet ?iandien jis tapo būtinybe visiems. Kunigo kelias link tobulumo yra reiklus ir sunkus, daug dalyk? gali i? jo nukreipti. Yra tik tokia i?eitis – stiprus, gyvas ir tikras ry?ys su Vie?pa?iu. Jei i? ties? j? mylime, i? vis? krizi? i?eisime laim?tojais. Jausdami, kad Vie?paties meil? i? ties? mums suteikia visko, ko reikia, atsispirsime pagundoms bei silpnyb?ms spind?ti ?moni? akyse ir būti centre, lipti karjeros laiptais, daug tur?ti, u?sitikrinti kuo didesn? saugum?, megzti netvarkingus santykius.
Pasak popie?iaus palaiminim? seminaristams perdavusio kardinolo P. Parolino, jis negali nerekomenduoti Ba?ny?ios mokytojos ?v. Kūdik?lio J?zaus ir ?ventojo Veido Teres?s nuolankiojo ?meil?s mokslo“, su kuriuo prancūz? seminaristai turi privilegij? susipa?inti gimt?ja kalba, kur? 150 met? ?ventosios gimimo jubiliejaus proga neseniai paskelbtame lai?ke C’est la confiance primin? popie?ius Pranci?kus. (RK / Pope)
