Kun. Moz? Mitkevi?ius: u?mig? ir mir? ar gyvi am?inai?
Septyneri metai studij? Popie?i?kajame Grigaliaus universitete Romoje, vainikuoti daktaro disertacija, kuri ?vertinta auk??iausiu ?vertinimu ?summa cum laude“. Kalbiname Vilniaus arkivyskupijos kunig? Moz? Mitkevi?i? apie jo darbo ?U?mig? ir mir? gaud?iant paskutiniam trimitui. Egzegetin? teologin? 1 Tes 4, 13–18 ir 1 Kor 15, 50–57 tekst? analiz?“ gynim? ir temos pasirinkim?.
Kaip gim? id?ja ra?yti doktorat? apie Pauliaus lai?kus, ir būtent – ?ias eilutes? Tema atrodo labai ?domi, bet ir labai specifin?, labiau siauram ratui?
Universitete licencijato studij? metu renkam?s du seminarus, vien? – i? Senojo Testamento, kit? – i? Naujojo. Mano pasirinktos temos seminarams buvo i? Psalmi? arba i? apa?talo Pauliaus tekst?. Mano licencijato darbas ir buvo i?traukos i? Lai?ko tesalonikie?iams nagrin?jimas – apie mirusius, apie eschatologij?. Doktorato darbui profesoriai reikalauja, kad t?stum prad?t? tem?, tad man teko atrasti dar vien? i?trauk? i? kito apa?talo Pauliaus lai?ko ir tada lyginti tas i?traukas.
Man atrodo, kad man net ne?inant susid?liojo tas apa?talo Pauliaus korpusas, nors seminarijoje būdamas privengdavau Pauliaus, Lietuvoje mes nelabai prat? j? skaityti, atrodo painus. Dabar pagalvojus, tai susiklost? b?gant metams, pavyzd?iui, kunigo ?ventim? metu primicijoms atminti ant abrozd?lio u?ra?iau Pauliaus i?trauk?.
Kuo pasirinkta tema aktuali ?iuolaikiniam ?mogui?
?ia kaip su mirtimi, klausimas gal?t? būti, ar mirtis mums aktuali? Koks mūs? po?iūris ? mirt?, kaip mes ? j? reaguojame? Kaip Paulius kalba apie mirt? – ar mes, krik??ionys, kurie tikime, mirties akivaizdoje bent ka?kiek skiriam?s nuo t?, kurie neturi vilties? Ir Paulius lai?ke sako – nebūkite nusimin? kaip tie, kurie neturi vilties. Mes turime Krist?, jo pergal?, gra?u, kaip Paulius tai suvokia, pristato. Tai n?ra ka?koks laik? pabaigos scenarijus, kur jis pasako, kas mūs? laukia, kaip viskas vyks, bet kelia klausimus ir turi intuicij?, Dievo duot? suvokim?, kad mes būsime su Kristumi, kad būsime su mirusiais, kurie bus prikelti, gyvieji bus perkeisti ir i? esm?s būsime kaip J?zus Kristus, būsime sudievinti. Viltis, kuri? Paulius skelbia, kad mes jau esame tai, kas būsime, ir taip yra ne mūs? pastangomis, o Dievo veikimu. Tai labai aktualu, nes da?nai katalikai, ypa? tradiciniai, mano, kad jie turi savo pastangomis u?sitarnauti am?inyb?, ta?iau tai yra Dievo darbas, kuris kyla i? bes?lygin?s Dievo meil?s ?mogui ir ?monijai. Darbe kalbu ir apie tai, kad pragaras bus tu??ias. Vilniuje daug kas yra pasigav?s t? id?j?, m?gina paerzinti, kad va, Moz? sako, kad pragaro neb?ra. Bet kalbu ne apie tai, pragaras yra, kalbu, kaip ir apa?talas Paulius, apie vilt?, jog pragaras bus tu??ias, liks tik su ??tonu ir kad tai yra viltis ir tikroji pergal?, kuri? Kristus dovanoja ?monijai. Jau vien tai man atrodo be galo aktualu – atrasti tik?jim?, Ba?ny?i? kaip vilties, pergal?s viet?, ypa? kai matome, kas dedasi pasaulyje ?iandien. Suvokti, kad tai, kas yra dabar, kyla i? ?moni?, o kas kils i? Dievo yra absoliu?iai kita, gera ?monijai ir kiekvienam ?mogui.
Daug kas pradeda studijas, ne visi baigia. Kaip vyko visas ra?ymo procesas, kur? vainikavo gynimas? Gynimas buvo ?spūdingas – su arkivyskup?, vyskup?, ambasadori? dalyvavimu, stipria dvasinio palaikymo komanda i? Lietuvos.
Disertacijos gynimas – tai viso darbo proceso kulminacin? dalis. Daug kas pradeda, bet, matyt, nedaug kas baigia. Daug sudedam?j? dali?, bet man ka?kaip sek?si, ai?ku, reikia palaikymo, daug darbo, daug kas meld?si. Gynimas, apvainikavimas darbo, kuris ?d?tas per tuos metus, buvo ?vent? universitetui, doktorantui, darbui vadovavusiam profesoriui ir oponentui – ma?iau, kaip gera kritikui, kai neturi prie ko prikibti.
K? atsiminsiu vis? gyvenim? – tai, jog prie? gynim? aik?t?je prie?ais universitet? trys arkivyskupai, u?d?j? rankas man ant galvos, meld?si u? mane. Meld?m?s kartu, jie laimino mane. Tai ne tik palaikymas, bet ir suvokimas, kad esame tos pa?ios Ba?ny?ios dalis, kad veikia ta pati Dvasia tiek per juos, tiek per profesorius, per visus, kurie palaik?. Tada eini su visi?ka ramybe, pasitik?damas, nesitiki stebuklo, nes tai darbas, kuris jau atliktas. K? Dievas prad?jo, leido ir u?baigti.
Kas laukia toliau, kokie planai? Ar gr??i ? Lietuv?, profesoriausi?
Planuoju gr??ti ? Lietuv?, ?iuo metu rūpinuosi visos disertacijos spausdinimu. Profesorius pasiūl? spausdinti universiteto leidykloje, kad knyga būt? pasiekiama mokslinei auditorijai, ja bus prekiaujama knygynuose. Taip prisid?siu ir jau prisidedu prie apa?talo Pauliaus teologijos pa?inimo sklaidos. Gera ?inoti, kad tuo pa?iu sklinda ir Lietuvos garsas universitete – yra puiki disertacija, para?yta lietuvio, visi pradeda dom?tis, kas ta Lietuva, tada su?ino ir apie Faustin?, Kazimier?, Juozapat?, kuris min?tas ?iomis dienomis. Tokiu būdu sklinda ir garsas apie Lietuv?. Gr??iu ? Lietuv?, d?stau Ma?ojoje akademijoje, VDU, galbūt d?stysiu seminarijoje. Nors nelabai ?sivaizduoju save kaip mokslinink?, bet Dievas dav?, tai reikia dalytis.
A?iū u? pokalb?.
(D?/Pope)
