蜜桃交友

Anomis dienomis i??jo ciesoriaus Augusto ?sakymas sura?yti visus valstyb?s gyventojus. Toks pirmasis sura?ymas buvo padarytas Kvirinui valdant Sirij?. Taigi visi keliavo u?sira?yti, kiekvienas ? savo miest?. Taip pat ir Juozapas ?jo i? Galil?jos miesto Nazareto ? Jud?j?, ? Dovydo miest?, vadinam? Betliejumi, nes buvo kil?s i? Dovydo nam? ir gimin?s. Jis tur?jo u?sira?yti kartu su savo su?ad?tine Marija, kuri buvo n???ia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimd? savo pirmgim? sūn?, suvyst? j? vystyklais ir paguld? ?d?iose, nes jiems nebuvo vietos u?eigoje. Toje apylink?je nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis bud?dami, serg?jo savo band?. Jiems pasirod? Vie?paties angelas, ir juos nutviesk? Vie?paties ?lov?s ?viesa. Jie labai i?sigando, bet angelas jiems tar?: ?Nebijokite! ?tai a? skelbiu jums did? d?iaugsm?, kuris bus visai tautai. ?iandien Dovydo mieste jums gim? I?ganytojas. Jis yra Vie?pats Mesijas. Ir ?tai jums ?enklas: rasite kūdik?, suvystyt? vystyklais ir paguldyt? ?d?iose.“ ?mai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Diev?, giedodama: ?Garb? Dievui auk?tyb?se, o ?em?je ramyb? jo mylimiems ?mon?ms!“ (Lk 2, 1–14)

M?S? KAL?DOS

Laukimo ir nerimo istorija pasiek? savo pabaig?. Gimsta Kūdikis. Atrodyt?, paprastas ?vykis, kuriame n?ra nieko ypatingo, n?ra jokio j?gos demonstravimo, pagaliau, jame n?ra ir laimingos pabaigos, atsi?velgiant ? tai, kad tas naujagimis at?jo ? pasaul? ?d?iose, niekam nekreipiant ? tai d?mesio.

Kal?d? nakties Mi?i? skaitiniuose susiduriame su vienu pasikartojan?iu ?od?iu; ?mes“.

Pirmajame skaitinyje i? prana?o Izaijo knygos girdime: ?Kūdikis mums gim?! Sūnus duotas mums!“

Apa?talas Paulius lai?ke Titui ra?o: ?Jis atidav? save u? mus“.

Evangelijos skaitinyje angelas skelbia ?ini?: ??iandien Dovydo mieste jums gim? I?ganytojas. Jis yra Vie?pats Mesijas“.

I?sipild? Dievo pa?adas. ?ventojo Ra?to tekstai ai?kiai pasako, koks yra to pa?ado tikslas: juo esame mes. Labai da?nai manome, kad pasaulyje vykstantys ?vykiai yra atsitiktiniai, kad egzistuoja ka?kokia sl?pininga lemtis. Tod?l net ir apie Kristaus gimim? kartais m?stome tomis pa?iomis kategorijomis, ?sivaizduodami, jog atpirkimo istorija yra tiktai ka?kas, ? k? esame ?traukti tod?l, kad kitaip negal?jo būti, kad tai niekaip nesusij? su mūs? laisve ir apsisprendimu.

Ne, ne taip yra su Kal?domis.

Visa tai yra skirta mums ir ?vyksta d?l mūs?. Mums yra duotas Kūdikis, nes Jis yra mūs? I?ganytojas. J?zus gim? ne tam, kad ka?k? nuveikt?, bet tam, kad pasiekt? ?mones. Mes esame Kal?d? tikslas. Kūdikis gimsta i? meil?s mums. Tai laisvas dangaus T?vo pasirinkimas, tai paklusnus J?zaus motinos ?taip“.

Did?iausia Kal?d? nakties paslaptis yra meil?, veltui duodama, i?tikima, konkreti. Gimusiame Kūdikyje ji tampa prieinama ir juntama. ?is gim?s Kūdikis yra tikras ?mogus, drauge likdamas ir tikru Dievu. Dievas, kuris yra Meil?, jame priart?ja prie mūs?, kad mes gal?tume tai pajusti ir priimti. Kaip tik tod?l d?l mūs? gimusiam kūdikiui reikia mūs?.

Kas yra tie mes, kuriems skirta Kal?d? ?inia?

Mes – tai ?tauta, gyvenusi tamsoje“. Toji tamsa yra tremties vergija, prievarta, atne?anti karus ir nelaimes, neteisingumas ?moni? tarpusavio santykiuose. Ant mūs? nusileid?ia naktis, kai tu?tyb? ir pasaulio siekiai, ver?iantys susikurti savo tik?jim? arba apskritai gyventi be Dievo, mumyse paima vir??.

Mes – tai piemenys, ?mon?s, esantys u? ?statymo rib?, visuomen?s atstumti ir priversti nakt? bud?ti, saugant jiems nepriklausan?i? band?. ?mon?s, besijau?iantys niekam netinkami ir nesaugūs, pasimet? d?l savo pa?i? menkumo.

Mes – tai varg?ai ir nusid?j?liai. Ta?iau kaip tik ? mus, naujuosius piemenis, kreipiasi angelai: ?Jums gim? I?ganytojas“.

J?zaus gimimas rei?kia pa?ado i?sipildym?, atne?ant? d?iaugsm? ir ramyb? mums, visiems, i?girdusiems ?i? ?ini?, o taip pat ir visiems ?mon?ms, nes Dievo meil? skirta kiekvienam ?mogui.

?v?sti Kal?das – tai pasijusti tais, kuriems yra skirta Dievo meil?s dovana. Nustebinti ir d?iugūs, galbūt, ka?kiek i?g?sdinti Dievo didyb?s, ta?iau vedami ?velnumo, regimo gimusiame Kūdikyje, mes tampame Ba?ny?ia, kur kiekvienas jau?iasi pakviestas ir mylimas, o kiti, dar tebesantys tamsoje, matydami mus, gal?s pripa?inti, kad ir jiems buvo duotas I?ganytojas.

Adolfas Gru?as