Ketvirtasis advento sekmadienis
Anuo metu angelas Gabrielius buvo Dievo pasi?stas ? Galil?jos miest?, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergel?, su?ad?t? su vyru, vardu Juozapas, i? Dovydo nam?; o mergel?s vardas buvo Marija. At?j?s pas j?, angelas tar?: ?Sveika, malon?mis apdovanotoji! Vie?pats su tavimi!“ I?girdusi ?iuos ?od?ius, ji sumi?o ir galvojo sau, k? rei?kia toks sveikinimas. O angelas jai tar?: ?Nebijok, Marija, tu radai malon? pas Diev?! ?tai tu prad?si ?s?iose ir pagimdysi sūn?, kur? pavadinsi J?zumi. Jisai bus didis ir vadinsis Auk??iausiojo Sūnus. Vie?pats Dievas duos jam jo t?vo Dovydo sost?; jis vie?pataus Jokūbo namuose per am?ius, ir jo vie?patavimui nebus galo.“ Marija paklaus? angel?: ?Kaip tai ?vyks, jeigu a? nepa??stu vyro?“ Angelas jai atsak?: ??ventoji Dvasia nu?engs ant tav?s, ir Auk??iausiojo galyb? pridengs tave savo ?e??liu; tod?l ir tavo kūdikis bus ?ventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminait? Elzbieta prad?jo sūn? senatv?je, ir ?is m?nuo yra ?e?tas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui n?ra negalim? dalyk?.“ Tada Marija atsak?: ??tai a? Vie?paties tarnait?, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitrauk?. (Lk 1, 26–38)
NEBIJOKITE
Persona?ai, apie kuri? gimim? pasakojama Evangelijoje pagal Luk?, yra du: Jonas Krik?tytojas ir J?zus. Tai du atvejai, kuomet vyrams labai sunku ?tik?ti, tuo tarpu moterys pasirodo esan?ios kur kas atviresn?s Dievo planams. Jono Krik?tytojo t?vas Zacharijas buvo kunigas, ir, jam atliekant tarnyst? Jeruzal?s ?ventykloje, angelas prane??, kad i?sipildys jo tro?kimas susilaukti vaik?, ta?iau Zacharijo netik?jimas gauta ?inia padar?, kad jis devyniems m?nesiams tapo nebyliu, nes ko nors nor?ti, nerei?kia: tik?ti. I? esm?s Zacharijas netik?jo, kad taip gali ?vykti. Jis ne?inojo, jog Dievas, kviesdamas ?mog? ?sijungti ? Jo plan? i?sipildym?, visuomet pra?o padaryti tai, ko ne?inome, ka?k? ne?manomo, nes, jei tai būt? ?manoma, visk? padarytume mes patys. Dievas niekuomet nepra?o ?manom? dalyk?. Apie tai pagalvoja patys ?mon?s, tuo tarpu Dievas pra?o tik to, kas ne?manoma, kas gali ?vykti tik Jo malon?s d?ka.
Paskui angelas keliauja ? Nazaret?, nedidel? kaimel?, kuriame gyveno apie keturis ?imtus primityvi? ?moni?…
Prie? tai angelas kreip?si ? vyr?, o dabar keliauja pas moter?. Tais laikais toks sumanymas būt? buv?s gryniausia fantazija, kvailyste. Bet kuris to meto ?ventojo Ra?to ai?kintojas būt? paklaus?s: ?Kaip gal?t? ateiti Dievui ? galv? mintis kreiptis ? moter??“ Senajame Testamente apra?omas tik vienas atvejis, kuomet Dievas tiesiogiai kreipiasi ? moter?: tai buvo Abraomo ?mona Sara, ir tai Dievas taip pasielg? tik tam, kad j? pabart?, o nuo tada niekuomet nebuvo i?tar?s n? ?od?io jokiai moteriai. Ir vis d?lto…
Dievas renkasi Galil?jos Nazaret?, kad ten surast? Gelb?tojo motin?. Tikriausiai, nebūt? buv? galima rasti prastesn?s vietos. Mes tokiu atveju tikriausiai rinktum?s kok? nors svarb? miest?, ta?iau Dievas niekuomet nesielgia pagal ?mogaus planus. Jis nori tapti ?mogumi konkre?ioje vietoje. Be abejon?s, Jis būt? gal?j?s rasti kitoki? būd? papasakoti pasauliui apie save, ta?iau pasirinko miestel?, kuriame buvo nedaug nam?, kuris niekada iki tol nebuvo minimas Biblijoje, ir keliauja pas trylikamet? mergait?, vardu Marija. To meto ?ydai, ?inoma, pasakyt?, kad Biblijoje kalbama apie vienintel? Marij? – Moz?s seser?, Dievo prakeikt? ir nubaust? raups? liga. Vienu ?od?iu, prielaidos aprei?kimui buvo pa?ios pras?iausios.
Atvyk?s angelas sveikina Marij?: ?Sveika, malon?mis apdovanotoji!“ Marija yra ?apdovanota malon?mis“, bet ne nuopelnais. Ji nepadar? nieko, kad nusipelnyt? to, kas vyksta, nes Dievo dovanos ne nusipelnomos, bet priimamos. Viso to centre yra Dievo dosnumas, d?l kurio ?viskas yra ?manoma“. Dievo kvietimas – tai ne atlyginimas u? mūs? gabumus ar nuopelnus, bet raginimas atsiverti tam, kas atrodo ne?manoma. Jei mes jau?iam?s kupini nuopeln?, ?ioje vietoje reikt? ?iek – tiek apsiraminti, bet jei suvokiame save, kaip ma?? ne?inom? ta?kel? visatoje, galime pakelti galvas ir leisti, kad mus apsiaust? Dievo meil?. Dievas nenori kit?, bet tav?s, nes negali padaryti nieko be tav?s, ta?iau gali visk? su tavimi…
Lukas primena mums, kad, bent jau Dievo akivaizdoje, mes neprivalome būti geriausi. Jam svarbiausias yra mūs? pasirengimas atiduoti Jam save.
?Nebijok!“ – sako angelas Marijai. ?Nebijok, Marija, kad Dievas nesirenka lengvo didyb?s kelio, nebijok, kad Dievas, Begalinis, slepiasi ?mogi?kame embrione. Nebijok, Marija, kad Dievas at?jo ten, kur nesijau?ia ?ventyklos smilkal? kvapo ir kur nesiekia didelio miesto ?viesos“.
?Nebijok!“ – sako angelas kiekvienam i? mūs?. ?ventajame Ra?te ?is ?odis pakartojamas tris ?imtus ?e?iasde?imt penkis kartus, tarsi kvietimas kiekvienai met? dienai. Ryt?, vos atsik?l?, pirmiausia tur?tume, lyg aid?, i?girsti ?iuos Dievo ?od?ius: ?Nebijok. Kas beatsitikt?, nebijok. Nebijok atleisti, net jei tas atleidimas ir nebus priimtas. Nebijok visur ir visada rodyti meil?. Nebijok prad?ti, nes tu nesi tas pats, kas ir tavo klaidos. Nebijok tarti ?taip“. Nebijok, nes a? su tavimi“.
Angelas ? Marij? prabyla tris kartus, ir i? jos sulaukia trij? atsakym?: sumi?imo, noro suprasti, pasirengimo tarnauti.
Marija ? angelo ?ini? i? karto neatsako teigiamai. Apskritai mintis apie tai, kad Dievas gali tur?ti sūn?, yra pikt?od?iavimas. Marija abejoja, yra pasimetusi ir stengiasi suprasti tai, kas vyksta. Ji pra?o paai?kinti, kaip tai gal?t? ?vykti. Gal? gale ji patiki, nebegalvoja apie ateit?, bet pilnai i?gyvena t?j? ??ia ir dabar“: ?Ar sugeb?siu? Ar paj?gsiu būti Dievo Sūnaus motina? Ne?inau, bet ?tai a? ?ia“.
??tai a?“ yra pats gra?iausias posakis, nes tai meil?s liudijimas dabar. Mums der?t? i?mokti kartoti tuos ?od?ius kasdien, kelis kartus per dien?, kiekviena proga. Nesvarbu, ar tai būt? laimingi, ar liūdni ?vykiai, turime tarti sav?j? ??tai a?“. Tai rei?kia, jog mes pasitikime Dievu. Mums ne viskas ai?ku, bet priimame tai, kas yra dabar.
Pirmasis Marijos stebuklas yra tai, kad ji nepab?go aprei?kimo momentu. J?zus at?jo ? pasaul?, tai mergaitei iki galo nesuvokiant ?sikūnijimo esm?s. Ji nesuprato visko ir tuojau pat, ta?iau tar? ?taip“ viskam, kas jos lauk? ateityje.
Ir toliau Dievas kreipiasi ? mus, laukdamas mūs? atsakymo, paprastai neai?kindamas, kaip ir kod?l. Mums tik svarbu ?inoti, kad gal? gale mūs? gyvenimo up? tikrai ?tek?s ? Jo meil?s vandenyn?.
?iandien ir mums angelas kartoja tris esmines ?inias: nebijokite, Vie?pats ateis, Jis pripildys jus gyvyb?s. Leiskime, kad mus nustebint? Dievas, ateinantis gyventi su mumis…
Adolfas Gru?as
