Fokoliarų judėjimo jubiliejus
Fokoliarų judėjimo pradžia neatskiriama nuo steigėjos italės Chiaros Lubich (1920–2008) pasiaukojimo Dievui ir artimui įvykio Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. gruodžio 7 d., kurią judėjimas oficialiai mini kaip savo gimimo dieną. Moters suburtas pirmasis judėjimo branduolys greitai išaugo, paplito toli už Italijos ribų, skirdamas pagrindinį judėjimo dėmesį Dievo žodžio ir krikščionių vienybės plėtrai. Šiandien, po aštuonių dešimtmečių, Fokoliarų judėjimas yra pripažintas svarbiu dvasinės atsparos tašku ekumeniniu, tarpreliginiu ir bendražmogišku lygmeniu pasauliniu mastu – judėjimo veikloje 182 kraštuose dalyvauja visų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų tikintieji, taip pat asmenys be aiškaus priklausymo religinėms bendruomenėms.
Fokoliarų dvasingumo ir veiklos pagrindą sudaro Jėzaus malda „kad visi būtų viena“ (žr. Jn 17, 21). Jubiliejaus proga judėjimo nariai Italijoje dalyvavo piligriminiame padėkos ir atgailos žygyje, lankė garsiąsias šventoves Asyžiuje, Lorete ir Romoje, kad dvasiškai sustiprėję su pasiryžimu tęstų tarnystę Bažnyčiai kartu su visais, kurie taikos ir meilės vaistais trokšta išgydyti žmonijos žaidas, pažymima jubiliejui skirtame Fokoliarų judėjimo komunikate.
Lietuvoje pirmieji judėjimo branduoliai susikūrė septintajame dešimtmetyje. Fokoliarų centras Vilniuje koordinuoja ir remia judėjimo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. (SAK / Pope)