Antrasis advento sekmadienis
J?zaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios Naujienos prad?ia, kaip prana?o Izaijo para?yta: ?tai a? siun?iu pirma tav?s savo pasiuntin?, kuris nuties tau keli?. Tyruose ?aukian?iojo balsas: Taisykite Vie?pa?iui keli?! I?tiesinkite jam takus! Taip pasirod? dykumoje Jonas. Jis krik?tijo ir skelb? atsivertimo krik?t? nuod?m?ms atleisti. Pas j? trauk? visa Jud?jos ?alis ir visi Jeruzal?s gyventojai. Jie i?pa?indavo nuod?mes ir buvo jo krik?tijami Jordano up?je. Jonas vilk?jo kupranugario viln? apdaru, o str?nas buvo susijuos?s odiniu dir?u. Jis valg? sk?rius ir lauko med?. Jis skelb?: ?Po man?s ateina galingesnis u? mane, – a? nevertas nusilenk?s atri?ti jo kurpi? dir?elio. A? jus krik?tijau vandeniu, o jis krik?tys jus ?vent?ja Dvasia.“ (Mk 1, 1–8)
M?S? PRANA?AI
Antr?j? advento sekmadien? Mi?i? Evangelijos skaitinyje mes susiduriame su Jonu Krik?tytoju, kuris, gyvendamas teisiai, dar to n? ne?inodamas, jau i?gyveno Ger?j? Naujien?. Jonas prival?jo parengti keli? Mesijui. Tai labai svarbu, nes da?nai gyvenime susiduriame su atvejais, kai nepakanka vien tik nuojautos ar improvizacijos. Būna, kad d?iaugsmas, meil?, o taip pat skausmas ar kan?ia gali mus sugniu?dyti, jei mes būname tam nepasireng?…
Dievas ateina pas ?mones net ir tada, kai jie Jo nepastebi. Pasaulis yra pilnas Jo p?dsak?. Jonas mato tuos p?dsakus kelio dulk?se ir kalba apie tai.
Jonas yra prana?as, ta?iau ne toks prana?as, kuris numato ateit?. Bibline prasme prana?as yra tas, kuris kalba Dievo vardu. Tai Dievo balsas, burna, savo laikme?io s??in?.
Tai ne tie ?mon?s, kurie prognozuoja tai, kas bus, bet Dievo draugai, ai?kinantys ?vykius, ?sp?jantys, supurtantys, kartais besinaudodami net grubiais metodais. Jie kalba apie dabart? ir siūlo ? j? pa?velgti tik?jimo akimis.
K? skelbia Jonas Krik?tytojas? Jis skelbia ?atsivertimo krik?t?“. Atsiversti, rei?kia: pakeisti savo mentalitet?, savo m?stymo būd?. Girdint apie atsivertim? der?t? nustoti galvoti, kad, nor?dami pasiekti Diev?, privalome tapti geresni, sukalb?ti daugyb? mald?, nuolat atgailoti…
Jau v?liau susidursime su ?domiu dalyku: J?zus visus kvie?ia pasikeisti, ta?iau tik kai kurie i? Jo klausytoj? ry?tasi Juo sekti. Taip yra tod?l, kad ne?manoma sekti J?zumi nesikei?iant ir neatsiver?iant, o tam tikrai ry?tasi nedaugelis.
Atsivertime n?ra nieko moralizuojan?io. Mes neturime tapti ypatingesni, bet kitokie. ?inoma, poky?iai sukelia konfliktus, nes bet koks pasikeitimas rei?kia kelion? ? ne?inomyb?, link to, ko nesuprantame ir kuo dar nesame.
Atsivertimas n?ra Dievo nustatyta s?lyga gauti atleidim?. Kokia būt? geroji naujiena, jei Dievas savo meil? dalyt? pagal religinius spektaklius? Atsivertimas rei?kia sugeb?jim? suvokti, kad Dievas ateina mūs? pasitikti ir gyvena mumyse. Dar prie? mums pradedant veikti Jis jau priart?jo prie mūs?, duodamas visk? ir nieko nesitik?damas. Tai suvok?s ?mogus kei?ia savo gyvenim? pagal tai, kaip mato save, kitus ir Diev?.
Apie tai ir kalba Jonas Krik?tytojas. Jis yra tiesus, kalbantis apie esminius dalykus. Tai ?mogus, ver?iantis mus pasakyti sau patiems ties? apie save ir apie savo gyvenim?.
Jonas yra laisvas ?mogus: jis nebijo būti vienas, atstumtas, nepriimtas. Jis ?ino savo u?duot? būti ?tyruose ?aukian?iojo balsu“. Jis puikiai ?ino, kad daugelis jo neklausys, ir tai tikrai bus tarsi pamokslas dykumoje, ta?iau tai jam nekelia nerimo. Jis myli ties? ir kalba u? j? ir jos balsu…
Ar prana?ai vis dar egzistuoja? ?inoma, jie yra gyvi ir yra mūs? tarpe!
Tai vyrai ir moterys, gyvenantys pagal Evangelij? ir tampantys mūs? vis? atsivertimo ?enklu. Tai n?ra nepaprasti ?mon?s, bet tie, kurie su aistra i?gyvena savo tik?jim?: savanoris ligonin?je, kuris suteikia ?ypsenas ir paguod? skausmo i?kankintiems ?mon?ms, sutuoktini? pora, i?ple?ianti savo namus, kad gal?t? globoti be t?v? likus? vaik?, jaunuolis, kuris popiet? skiria vaik? ugdymui, pa?v?stasis, kurio dienos praeina, suteikiant vilt? jos netekusiems…
Telieka tik steb?tis tais prana?ais, kuriuos sutinkame diena i? dienos, ir kurie padeda mums matyti dabart? tik?jimo ?viesoje. Pripratusiems prie pesimizmo, jie gali pad?ti mums suvokti ?viesos ?enklus, persmelkian?ius kasdienyb?s pilkum?.
Galbūt, tada ir mes pagalvosime apie tai, jog galime būti ?kitokie“…
Adolfas Gru?as
