Kun. ?. Kuzinas: Jono Pauliaus II parapija – tai Dievo planas
N?ra da?nas atvejis, kai per kasmetinius kunig? skirstymus kunigas gauna visi?kai nauj? parapij?, kuri dar net neturi savo ba?ny?ios. Kaip Jūs reagavote, kai gavote ?? skyrim? ir su?inojote, kad ka?kaip reik?s suburti nauj? bendruomen?, nors net n?ra vietos, kur tai daryti. Kokios aplank? mintys?
Keistas Dievo vedimas – ?ia esu skiriamas jau antr? kart?. Kardinolo A. J. Ba?kio ?odi?kai ir arkivyskupo G. Gru?o, gal po koki? 3 met?, jau oficialiai. Gav?s paskyrim?, tarnyst? prad?jau nuo ilgesnio apm?stymo ir maldos. Vaikyst?je ?alia gyvenau, o ?ioje vietoje, kur dabar renkam?s, kadaise su draugais lakstydavome po sod? ir skindavome obuolius. Man tai yra tarsi nam? kiemas ir jam jau?iu nostalgij?. Tuo pa?iu yra ir vidinis balsas, tikiuosi, ateinantis i? Dievo, jog tai yra man patik?ta misija. Nors buvo sunku paleisti parapij?, kurioje buvau prie? tai, bet vidiniai ir i?oriniai ?enklai man kalb?jo, kad turiu leistis ? keli? ir va?iuoti ? ?i? nauj? viet?. Manau, kad tai Dievo planas, per vyskupus patik?tas man, kad ir labai ribotam ?mogeliui.
Tarsi antspaudas ?io plano patvirtinimas man asmeni?kai buvo popie?iaus Pranci?kaus pa?ventintas mūs? ba?ny?ios kertinis akmuo. ?? akmen?, atve?? i? paties ?v. Jono Pauliaus II gimt?j? nam? Vadovicuose pa?on?s, padovanojo Ratny?ios parapijos jaunimas, i?lyd?damas mane ? ?i? nauj?j? Vilniaus parapij?. Gra?us sutapimas, o gal ir Dievo ?enklas, kad lankydamasis Lietuvoje 2018 m. popie?ius Pranci?kus j? pa?ventino Vilniaus nunciatūroje, baigdamas savo vizit? Baltijos ?alyse. Man tai buvo ir tarsi simbolinis popie?iaus palaiminimas būsimoms Vilniaus ?v. Jono Pauliaus II ba?ny?ios ir Sielovados centro, o ir visos parapijos bendruomen?s statyboms. Visai Ba?ny?iai kertinis akmuo yra Kristus, tad tai ir priminimas mums, ? k? turime remtis tiek parapijos bendruomen?s, tiek pastat? statybose.
Vienas i? dalyk?, kuris skiriasi nuo kit? parapij?, yra tai, kad ?iai parapijai ?mones reik?jo surasti, juos pakviesti, viskas buvo nauja. Kaip sek?si burti ?mones? Kaip jie su?inojo, kad ?ia yra kuriama nauja bendruomen??
Prad?ia buvo ?domi. Arkivyskupui mane paskyrus klebonu, ?jau dairytis, kur gal?tume eiti su bendruomene melstis. Band?iau belstis ? mokyklas, nes Druskininkuose, kuriuose prie? tai darbavausi, su mokyklomis tur?jome ger? santyk?. Ta?iau Vilniuje nei viena
parapijoje esanti mokykla nerado galimyb?s mūs? ?sileisti. Taigi, pirmoji mūs? maldos vieta tapo prekybos centro III auk?te i?sinuomotos nedidel?s patalpos, kuriose ?kūr?me Sielovados centr? ir nedidel? koplyt?l?. Ten ir prad?jome vis? veikl?.
? pirm?j? susitikim?, kadangi dar netur?jau ry?i? su vietos bendruomene, ?mones pakvie?iau per virtuali? erdv? – Facebook?. Jame dalyvavo tik 3 ?mon?s. Viduje kilo svarstym? – kaip ?ia taip? Ta?iau v?liau Dievas prad?jo si?sti ?moni? aps?iai... Savaime at?jo ir dalis mano draug?, pa??stam?. Tad jau netrukus ?vent?me oficial? sielovados centriuko atidarym? prekybos centre ir parapijos kry?iaus pastatym? lauke, kur bus statoma nauja ba?ny?ia. Atsimenu, kaip tuomet mane ?kv?p? mo?iut? Rita, kuri ir ?iandien ateina ? mūs? ba?ny?i? melstis. ?sivaizduokite, jai daugiau nei 70 met?, turi ne vien? sunki? lig?, ta?iau kiekvien? sekmadien? ir paprastomis dienomis su dviem lazdomis u?lipdavo ? 3-i? auk?t? ir dalyvaudavo pamaldose. Argi galima nesi?av?ti tokia i?tikimybe Dievui? O jis ir toliau siunt? bendradarbius, su kuriais kartu ir būr?me bendruomen?.
V?liau, ?ioje vietoje, kur dabar esame, per metus buvo pastatyta kataliki?ka ?v. Juozapo mokykla (nors ji tur?jo būti statoma visai kitoje Vilniaus vietoje). D?l ?io ?vykio i? prekybos centro patalp? gal?jome persikelti ? ?i? mokykl?. Taigi, dabar turime, kad ir nedidel?, bet savesn? kamp? – Sielovados centr?, koply?i?, o sekmadieniais – mokyklos sporto sal?, kurioje galime melstis. Koply?ioje, kurioje telpa 30 asmen?, jau susitelpame tik darbo dienomis.
Parapijos ?kūrimo prad?ioje arkivyskupo buvo pra?yta, kad pirmiausia taptume bendruomene, o tik paskui galvotume apie ba?ny?ios statybos reikalus. Atrodo, kad bendruomene jau tampame, tad pradedame lygiagre?iai judinti ir ba?ny?ios statybos darbus.
Turite apie 30 maldos ir ?vairi? tarnys?i? grupeli?, apie 200 aktyviai tarnaujan?i? parapijie?i?. Kaip pavyksta ?iuos parapijie?ius i?laikyti, paskatinti, kad jie nesakyt? ?Ai, man to nereikia“?
Svarbi bendra malda ir veikimas, bendro tikslo matymas, mus vienijantis gyvas tik?jimas. M?giname dirbti kitaip nei da?niausiai ?prasta mūs? parapijose – ?ia parapij? veda ? priek? ne vienas klebonas, bet bandome atpa?inti Dievo vali? ir eiti ? priek? kartu su Sielovados komanda ir aktyviais parapijie?iais. B?da tik ta, kad aktyvi? ?moni? n?ra tiek daug, o tie, kurie turi tro?kim? ir talent?, da?nai yra ?sipareigoj? ne vienoje vietoje. Tod?l kartais jie pervargsta ir reikia juos v?l ?kv?pti. Kartais vieni i?eina, kiti ateina. Tai normalus procesas parapijos gyvenime. Su parapijos savanoriais ir lankytojais jau metus keliaujame Mokinyst?s kelion? ?Tik?jimo ?ingsnis“, kuri truks 3 metus. J? lygiagre?iai kuriame patys (remdamiesi u?sienio ?ali? patirtimi). Visi mokom?s būti Kristaus mokiniais, tinkamai susid?lioti gyvenimo bei tarnyst?s Ba?ny?ioje akcentus. Klausom?s ir po truput? formuojame parapijos sielovados vizij?, kuri ateityje tur?t? tapti bet kokio parapijos veikimo bendruoju vardikliu.
I? jūs? parapijos Facebooke skelbiam? nuotrauk? galima matyti, kad Mi?ioms reikia pasirengti – ir k?des sud?lioti, ir mikrofonus paruo?ti, ir sal? parengti. Atrodo, kad jūs? bendruomen?je ?mon?s patys yra atsakingi u? Ba?ny?ios paruo?im? liturgijai.
Taip. Mūs? bendruomen?s nariai ne tik sal? paruo?ia, bet dalinasi ir kitomis liturgin?mis bei svetingumo tarnyst?mis. Stengiam?s, kad ?mon?s ?sitraukt?, bet tai sunkus fizinis darbas. Kiekvien? sekmadien? nuo 8.00 val. ryto susirenka ?mon?s (savanoriai), kurie i?kloja 500 kv. m. kilim?, sustato 200 k?d?i? ir papildom? suol?, pastato altori?, i?kelia did?iul? kry?i? ir dekoracijas, stengiasi, kad pati sporto sal?s erdv? būt? bent kiek sakralesn? ir joje gal?tume melstis. Taip pat parengia garso aparatūr?, ?rengia kavinuk?, pasirūpina kitais dalykais. Pasibaigus visoms ?v. Mi?ioms (turime trejas), v?l visk? turime suvynioti ir sud?lioti ? vietas. Ir taip kiekvien? sekmadien?. Be galo esu d?kingas sal?s savanoriams u? j? sunki? tarnyst? bendruomenei.
Visgi, suprantama, kad ne patalpos yra svarbiausia, bet bendruomen?, gyvoji Ba?ny?ia, santykis. Turbūt, ?ia did?iausi? akcent? ir dedame, kad ?mon?s i?mokt? tarpusavyje bendrauti. Stengiam?s suvesti vieni?as mo?iutes, kuri? yra tiek daug. Ne viena liudija, kad joms ?ia – vieninteliai namai. D?iaugiuosi matydamas, kad jos ateina, dalijasi, gali būti i?klausytos ar pa?ios pasidalyti. Jauni ?mon?s taip pat turi bendryst?s tro?kim?. Tod?l, mūs? bendruomen?, i? prad?i? buvusi daugiau pagyvenusi? ?moni?, po truput? jau jaun?ja ir gyv?ja, po ?Alfa“ ir kit? tik?jimo kurs? atsiranda vis daugiau gyvai tikin?i? jaun? ir vyresni? ?moni?.
O kaip jums parapijoje pavyksta i?laikyti kristocentri?kum??
Turime suvokti, kad Ba?ny?iai vadovauja ir keli? rodo Kristus. Svarbu i?girsti vyskup?, kunig? ir kit? bendradarbi?, parapijie?i? ??valgas, ta?iau man, kaip klebonui, svarbu nepamir?ti klausytis Kristaus. Deja, kartais per darbus tai būna labai sud?tinga. Tod?l stengiuosi vien? dien? per savait? pabūti vienas, i?vykti ? gamt?, kur n?ra ?moni?. Ten Dievas priart?ja ir jo ?odis atgyja. Malda tampa sodresn? ir jo kalb?jimas tampa gyvesnis. Tuomet labiausiai pavyksta jo klausytis ir planuoti tolimesnius ?ingsnius. ?ios patirtys padeda nepasiduoti parapijos ?darb? ir santyki? konvejeriui“, bet kurti santyk? su Dievu, o po to ir su sutiktu parapijie?iu.
Esate besikurianti bendruomen?. K? ?ia gal?t? gauti ar atrasti visi?kai naujas ?mogus, kuris gal tiesiog u??jo eidamas pro ?al??
Manau, kad jis gali gauti pat? brangiausi? dalyk? kaip ir kiekvienoje bendruomen?je – Eucharistin? Krist?. Kitas dalykas – ?ia ?mogus gali atrasti augan?i? bendruomen?, kurioje galbūt yra daugiau gyvasties ir dar galime pasteb?ti vieni kitus. Kartu būti, kalb?tis, i?girsti, ?v?sti, ka?kur i?va?iuoti. Jeigu kuris nors ?mogus ?ia nor?t? ka?kuo prisid?ti – gal?t? dar rasti daugyb? neart? dirvon? maldos, sielovados, karitatyvin?s, evangelizacijos, mokymo ir kit? tarnys?i? srityse.
Tikiuosi, kad tas ?mogus ?alia tarnyst?s d?iaugsmo gal?s atrasti Dievo ir artimo meil?s patirt?. Nors visko ?ia pas mus būna, ta?iau stengiam?s rūpintis vieni kitais, priimti kito ?mogaus kitoni?kum? ar nuotaik? kaitas. Būna dien?, kai ir a? pats būnu pervarg?s ir neliudiju tos bendryst?s, d?iaugsmo – ypatingai per did?i?sias met? ?ventes. ?mon?s, ypa? per ?ventes, ateina ie?koti d?iaugsmo, ?viesos, vilties. O kai tuomet esi pervarg?s, liudyti d?iaugsm? yra labai sunku. Bendruomen?s ?mon?s tai supranta, ta?iau, naujai at?jusiam ?mogui gali pasirodyti, kad kunigas tiesiog yra paniur?s. Bet ?vent?s praeina ir poilsiui laiko atsiranda kiek daugiau...
Ta?iau svarbiausia visame kame ?iūr?ti ? Krist?! Ne ? mus, kartais pavargusius ir taip pat nuod?mingus kunigus, ne ? ribotus tikin?i?j? tarpusavio santykius, net ne ? Ba?ny?ios ?iandienos i??ūkius, o ? Krist?! Nes tik tuomet kai seksime Kristumi, kai ?engsime koja kojon su Juo, tapsime tikr?ja Ba?ny?ia, meil?s bendryst?je ?engian?ia Dievo ir vienas kito link.
D?koju u? pokalb?. (Kalbino Aist? Karpyt?)
