Kun. G. Satkauskas: ligonin? – ypatinga Dievo veikimo vieta
Kunige Gabrieliau, ar gal?tum?te papasakoti kaip atrodo Jūs? tarnyst? ligonin?je?
Stengiuosi, kad kiekvienas norintysis gal?t? priimti sakramentus. Tod?l neapsiriboju vien darbu koply?ioje, bet einu ? skyrius ir palatas. Kiek paj?giu, lankau ligonius, esu pasiekiamas telefonu vis? par? (nors nakt? nebūna daug i?kvietim?). Man labai patiko vieno ankstesnio kapeliono pasakymas – jeigu ligonis negali ateiti ? koply?i?, tai koply?ia gali ateiti pas j? ? palat?. Kasdien aukoju Mi?ias u? visus ligonius, gydytojus, slaugytojus. Da?nai ? koply?i? u?suka sesut?s bei gydytojai, kurie d?l intensyvaus darbo negali dalyvauti Mi?iose. Eidamas koridoriais ar kylant liftu, kalbuosi su darbuotojais, ligoniais. Reakcij? sulaukiu visoki? (gal ?mon?s galvoja, kad jau ka?koks ?enklas, jei sutiko kunig?), bet v?liau pamatau, kaip tie ?mon?s ateina ? koply?i?, ?iūri ir varto dvasin? literatūr?, ka?k? pasiima paskaityti. Ligonin?je yra beveik 3000 lov? skirtinguose skyriuose, kurie i?sid?st? skirtingose miesto vietose. Vis? laik? stengiuosi bud?ti, kad gal??iau suteikti I?pa?inties sakrament? ar nuve?ti Komunij? ligoniui.
Atrodo labai daug. Kaip susp?ti?
? skirtingas klinik? korpusus kartais tenka va?iuoti ir automobiliu, atstumai yra gana nema?i. Po pagrindine ligonine yra net po?eminiai tuneliai, tad galima pamatyti, kaip gydytojai ir sesut?s va?in?ja paspirtukais (atrodo beveik kaip po?emin?s autostrados). Ligonin?je yra pusseptinto tūkstan?io darbuotoj?, per kuriuos Dievas gydo. Jie yra tie asmenys, kurie neretai tampa tarpininkais, sergan?i?j? artimiesiems pasiūlo priimti Ligonio sakrament?.
Turime svajon? atnaujinti savanoryst?, kuri? nutrauk? pandemija. Tro?kimas, kad kiekvienas skyrius tur?t? po 1–2 savanorius, kurie ne tik pasiūlyt? susitikti su kunigu, bet tiesiog ligon? i?klausyt?, duot? atsigerti, knyg? atne?t?. Tiesiog, būt? su juo. Nes vienam kunigui aplankyti tok? kiek? ligoni? yra fizi?kai ne?manoma. O juk da?niausiai ?mogus to ir nori – būti i?klausytas, aplankytas.
Visgi, tikriausiai tenka susidurti ir su tokiomis situacijomis, kai ?mogui jau nebegalima pad?ti ir jis mir?ta?
Taip, tenka ir i?lyd?ti. Ateinu, prisistatau, pasakau k? darysime, nors ir atrodo, kad ?mogus yra be s?mon?s. Ta?iau, būna atvej?, kai ?mogus girdi k? sakau ir v?liau, atsigav?s po Ligonio sakramento, sako: a? tada gird?jau, mintyse dalyvavau maldoje. Svarbu t? palaikym? parodyti ir artimiesiems, kuriems ?inia apie lig?, insult?, auto?vyk? būna labai netik?ta.
O ar dar vyrauja senoji nuomon?, kad Ligoni? sakramentas teikiamas tik mir?tan?iam asmeniui?
Dar ?iek tiek taip. Ypa? vyresnei kartai, kurie kitaip ugdyti. I? ties?, kur? laik? Ba?ny?ioje ir mes, kunigai, neteisingai ?? sakrament? suvok?me. Buvo laikai, kai tikrai, Paskutinis patepimas buvo teikiamas tik mir?tan?iam ?mogui. Dabar, kai kreipiasi ligonis, a? visada klausiu – ar nori Ligonio sakramento (kad mels?iau sveikatos), ar nori Viatiko (dvasi?kai sustiprinti mir?tant? ?mog?)? Dalis nustemba, kad yra skirtumas.
Ligonin?s kapeliono tarnyst?je tikrai netrūksta pavyzd?i?, kai d?l Ligonio sakramento ?mon?s atsigauna. Kart? pas mane at?jo moteris, kurios vyras gul?jo reanimacijoje. Pri?m?s Ligonio sakrament?, po 3 m?n. pasveiko ir i??jo. Kita moteris po insulto nebevaik??iojo ir medikai prognozavo, kad ir toliau ji nebegal?s vaik??ioti. Pri?musi Ligonio sakrament?, po valandos atsistojo ir nu?jo pas sesutes, kurios prarado am?. Kita moteris, paraly?iuotomis rankomis, po Ligonio sakramento prad?jo laisvai judinti de?in? rank?. Kart? ? reanimacij? atve?? mir?tant? ?mog?. Po ?io sakramento, pra?jus tik valandai, jis ant savo koj? buvo i?leistas namo.
I? Jūs? pasakojim?, galima susidaryti ?spūd?, kad tai labai sunki tarnyst?, kurioje niekada nebūna poilsio. Ligonin?je gyvenimas verda nuolatos. O kas Jus pat? pastiprina ?ioje tarnyst?je? Juk tenka kasdien būti tarp sergan?i? ?moni?. I? kur ta stipryb??
Malda, tarnyst?s reikalingumas. Kartais ir pats ?io klausimo paklausiu gydytoj?, kurie man atsako, jog jiems tiesiog gera daryti gera. Save dovanoti, aukoti savo sveikat?, laik? – tame jie mato didel? prasm?. J? sunkus darbas prikelia kitus ?mones. Toks yra mediko atsakymas – jis taip myli ir tarnauja. Ir a? stengiuosi patarnauti Kristui ligonyje, kuriame Jis yra labai arti.
O gal atsimenate savo pirm?j? dien?, kai susidūr?te su ligonin?s realybe? Kokie i??ūkiai lauk?? Kaip pra?jo pirma diena, savait??
Atsimenu, kad kai at?jau, koply?ioje buvo kiauras stogas. Gerai, kad tuo metu buvo liepos m?nuo ir nebuvo ?alta. Visgi, nor?damas rūpintis ligoniais, tur?jau pasirūpinti ir ūkiniais dalykais.
Kitas dalykas – tai ligonin?s dydis. Pamenu, kiek kart? pirm? savait? pasiklydau. O dar su savimi reik?davo ne?tis nema?ai daikt?. ?sivaizduokite, kunigas, apsireng?s civiliais drabu?iais, ant vir?aus apsireng?s sutan?, kam?? (baltas liturginis drabu?is), prisikrov?s knyg? lietuvi?, lenk? kalba, ne?inas ?v?. Sakramentu. Kitoje rankoje – du telefonai, ?lakstykl?, aliejin?. Tada galvoju – kur eiti? Vien? kart? u?rakino ligonin? ir teko ie?koti kaip i?eiti. Gerai, kad i?gelb?jo apsauginis.
Dar vienas ry?kus ?spūdis buvo, jog ?ia labai reikia dvasinio palaikymo ligoniams ir gydytojams. Labai trūksta kunig? ir krik??ioni? pasaulie?i?, kurie ?ia tarnaut?. ?ia yra nuostabi ?em?, labai derlinga, nes tiek tikintis, tiek netikintis ?mogus savo kritin?je gyvenimo situacijoje atsiveria dangui. Jei remtum?s J?zumi, kuris pa?auk? ?vejus, tai saky?iau, kad ?ia yra ta vieta, tas laikas, kur labiausiai kimba ?uvys. Tik ?inoma reikia patikslinti, kad mes ?vejojame ne su kabliuku (klasta), o su meil?s tinklais. Deja, trūksta ?moni?, kurie tuos tinklus u?mest? ir traukt?.
Tikriausiai, kad Jūs? kasdien?je tarnyst?je yra daugyb? pavyzd?i?, apie kuriuos gal?tum?te kalb?ti. Tikiu, kad ne visus, ligonin?je vykstan?ius stebuklus net ir pavyksta pamatyti, ar apie juos su?inoti. Visgi, galbūt, gal?tum?te papasakoti vien? ?vyk?, kuris jus paliet??
Pasidalysiu apie paaugl?, kurio mamyt? sutikau pirm? Velyk? dien?, lankydamas visus vaikus. ?jau pro reanimacij?, galvojau ? j? u?eiti ir visus palaiminti. Ta?iau to vaiko mama labai i?sigando, nes pagalvojo, kad jos vaikui ka?kas i?kviet? kunig? (rei?kia, kad jos vaikui ka?kas blogai). Jos vaikas buvo atve?tas ? ligonin?, nes i?krito i? labai auk?to pastato. V?liau, ?io vaiko mama man?s klaus? ar ji dar nei?prot?jo, nes buvo tikrai nesuvokiama situacija, kaip taip gali būti. Taigi, pirm? Velyk? dienos vakar? praleidau su to vaiko mama, j? palaikiau. Po savait?s – paskutin?, 8-?j? Velyk? dien?, per Gailestingumo sekmadien? man paskambino ?io vaiko mama ir pasak?, kad nors ir vaikas negali kalb?ti d?l traum?, bet per telefono ?inut? papra??, kad j? pakrik?tyt?. Taigi, paskutin? Velyk? dien? – Gailestingumo sekmadien? i?siliejo Dievo Gailestingumas. Pirma Velyk? diena buvo tokia baisi ir sunki, o paskutin? Velyk? diena – prikelianti, nors ir ?inai, kad fiziniam pasveikimui dar laukia sunkus kelias, bet dvasi?kai - jau ?vyko prisik?limas. Ka?kas nepaprasto!
D?koju u? pokalb?.
(Aist? Karpyt? / Pope)
