Kardinolas Willemas Jacobusas Eijkas: apie kankinius
Jis papasakojo apie dvi Ba?ny?ios Olandijoje ??ymias asmenybes, susiedamas jas su popie?iaus ?steigta komisija d?l Ba?ny?ios nauj?j? laik? kankini? ir liudytoj? s?ra?o sudarymo jubiliejini? 2025-?j? ?vent?j? met? proga.
Kardinolas dalijosi apie mintis ir apie prie?astis paskatinusias popie?i? steigti ?i? komisij?. Anot kardinolo W. J. Eijko, vis? pirma reikia atminti, kad krik??ioni?kas tik?jimas yra ?iandien pasaulyje labiausiai persekiojamas tik?jimas. Apgail?tina, kad apie tai nedaug kalbama Europoje, nors tai yra ?vairi? organizacij? gerai dokumentuotas faktas. Be to, Vakar? Europoje vyksta tylus krik??ionyb?s persekiojimas. Sunku liudyti ar i?reik?ti tik?jim?. Pavyzd?iui ligonin?se ar mokyklose dirbantys katalikai turi būti apdairūs reik?dami savo tik?jim?. Anot Olandijos kardinolo, 70 met? am?iaus W. J. Eijko, dar viena popie?iaus komisijos steigimo prie?astis: nūdien? ?mon?s nesidomi sistemingu krik??ioni?kojo tik?jimo ai?kinimu. Ta?iau jie vis vien domisi tik?jimu,svarbiausi j? klausimai: ?Kaip tik?jimas ? J?z? veikia tavo gyvenim??“ ir ?Kaip asmeni?kai patiri J?z??“. Tod?l asmen? biografijos sako daugiau nei sisteminis tik?jimo ai?kinimas. ?mon?s m?gsta ?iūr?ti filmus ir skaityti knygas apie herojus. Kankiniai nūdienos ?mon?ms tam tikra prasme yra herojai, sak? kardinolas W. J. Eijkas.
?inoma, i? kataliki?kos perspektyvos jie n?ra jokie herojai, o ?ventieji, kurie taip myl?jo Krist?, kad buvo pasireng? u? j? paaukoti gyvyb?. Ta?iau kaip tai ?manoma, kad meil? Kristui gali nuvesti ?mones taip toli, kad jie u? j? atiduot? savo gyvenim?, i?gyvent? baisiausius kankinimus? Tod?l svarbu pa?velgti ? kankini? mums duodam? pavyzd?, sak? kardinolas.
Pamin?j?s gars?j? karmelit? kankin? ir ?vent?j? t. Tit? Brandsm?, kur? naciai nu?ud? tod?l, kad jis atsisak? spausdinti naci? propagand?, pasisak? prie? nacius ir prie?inosi anti?ydi?kiems ?statymams, kardinolas W. J. Eijkas pasidalijo mintimis apie jo pastoracijai reik?ming? jo pirmtako Utrechto arkivyskupijoje kardinolo Johanneso de Jongo kankinyst?s pavyzd?.
Utrechto arkivyskupas Johannesas de Jongas buvo geras ?mogus, nebuvo herojus, bet juo tapo per Antr?j? pasaulin? kar?, sak? jo ?p?dinis W. J. Eijkas.
Jis buvo dr?sus ganytojas. Kartu su protestant? pastoriumi parengdavo tekstus, kurie vietoj homilijos buvo skaitomi protestant? ir katalik? ba?ny?iose. Jis ?inojo, kad naciai jo nesuims u? tai, nes anuomet Ba?ny?ia Olandijoje buvo labai gausi ir ?takinga, bet ker?ys persekiodami kitus. Tuose tekstuose buvo sakoma, kad nacistin? ideologija nesuderinama su krik??ionybe. Juose buvo protestuojama prie? ?yd? deportavim?. Po i? sakyklos perskaitytos ?inios buvo suimtos ?v. Edita Stein (Europos glob?ja) ir jos sesuo Ro??, jos buvo i?ve?tos ? koncentracijos stovykl? Olandijoje, v?liau perkeltos ? Dachau, kur mir? duj? kameroje.
Kiti buvo baud?iami u? arkivyskupo J. de Jongo parengtus ir jo pra?ymu kit? kunig? vie?ai perskaitytus tekstus. Popie?ius Pijus XII labai gerb? arkivyskup?, tod?l 1946 m. j? paskyr? kardinolu.
Prie? metus Yad Va?emo holokausto memorialas kardinol? J. de Jong? pripa?ino Taut? teisuoliu. ?Tod?l labai did?iuojuosi ?iuo savo pirmtaku, – pa?ym?jo dabartinis Utrechto arkivyskupas kardinolas W. J. Eijkas. – Man jis yra labai svarbus pavyzdys, kaip i?reik?ti krik??ioni?k? tik?jim? ir su juo susijusius probleminius reikalus. Jis tai dar? atvirai – dr?sto ?itaip elgtis. Man jis yra nauj?j? laik? kankinio pavyzdys: jis sak? ties?, kad naci? ideologija nesuderinama su krik??ioni?kuoju tik?jimu, bet tai sakyti buvo labai pavojinga ir daugelis nuo to nukent?jo, nes kiti buvo baud?iami u? tai, k? dar? arkivyskupas J. de Jongas.“ (SAK/Pope)
